Eglė Ulčickaitė. "Laikinos vietos (Kol manęs čia nebuvo)" |
Viskas įvyksta tada Radinius žmonės kaupia – komodų stalčiuose ar atminties lentynose – eiliuoja kas sau kokią odę laikui. Eiliuoja save. Žodžiais, vaizdais, daiktais, kūriniais. Ieško tinkamiausios vietos blankstančioms jausenoms patalpinti. Kuo virsta jausena tapusi vaizdu? Patiriant vaizdą, jį ir jo suvokėją sieja bendra laikinė erdvė. Sieja akistatos tikrovė. Sąmonė nepažinų vaizdą, kaip ir erdvę, instinktyviai stengiasi prisijaukinti: vaizdą – įsivaizduoti, erdvę – suterpinti. Taip (at)kuriami ne tik tie vaizdai, bet ir asmeninė patirtis. Rekonstruojamas pasaulis. Įsivaizduoju, jog detektyvas, rinkdamas faktus, mintyse braižo įvykio kartogramą, taip atsekdamas iki tol nežinomą scenarijų. Panašų metodą telkiuosi ir aš. Tapydama – kurdama faktus, kartografuoju (ne)savalaikes vietas, kurias kaip vaizdus patiriu asmeniškai. Įkūnydama jas tapyboje, siekiu toms patirtims suteikti atpažįstamą išraišką. Konstruoju savotišką išorinę atmintį. Paralelinę kartoteką. Joje kaupiu vietovaizdžius – locus memoriae, žyminčius daugiasluoksnio laiko esatį dabartyje. Ir būtent tas dabartiškumas yra jų neamžino galiojimo laiko įrodymas. |
Atidarymas: Vasario 18 d. (trečiadienis), 18 val Vieta: galerija "Meno parkas" (Rotušės a. 27, Kaunas) Parodos laikas: 02 18 - 03 14 |